O kas, jei vietoj „jis negali“ paklaustume: „kaip galime jam padėti tai padaryti?“
Būtent apie tai susimąstyti mūsų progimnazijos bendruomenę pakvietė mokymai, kuriuose gilinome supratimą apie intelekto negalią ir neuroįvairovę, kalbėjome apie stereotipus, pagarbų bendravimą ir įtraukesnės aplinkos kūrimą. Savo charizma ir betarpišku bendravimu išsiskyrusi lektorė Sanna Karosas dalijosi vertingomis žiniomis, gyvais pavyzdžiais ir asmenine patirtimi. Savo patirtimis bei pasiekimais dalijosi ir Nikita Marija Šalugaitė, primindama, kaip svarbu išgirsti žmogų, o ne spręsti už jį.
Mokymai kvietė susimąstyti, kaip dažnai bandome žmogų įsprausti į nusistovėjusius vertinimo rėmus, matydami tai, ko jis negali, užuot pastebėję jame slypinčias galimybes. Kiek mes patys esame pasiruošę „žaisti su aplinka“, kad kiekvienas žmogus galėtų atskleisti tai, kas jame gražiausia? Juk tam neužtenka vien įstatymuose numatytų pritaikymų. Būtent mūsų širdies nuostata lemia, ar jie taps tikra pagalba, ar tik formaliai atliktu darbu.
Lapkričio 5 d. mūsų mokykloje vykę mokymai „Pažinti. Suprasti. Įtraukti.“ buvo žmogaus teisių stiprinimo projekto „Susipažinkime iš naujo“ dalis. Nuoširdžiai dėkojame lektorėms Sannai ir Nikitai Marijai, Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijai bei projektą finansuojančiai Vilniaus miesto savivaldybei už galimybę geriau pažinti Dauno sindromą turinčių žmonių ir jų artimųjų patirtis bei gilinti supratimą apie intelekto negalią ir neuroįvairovę.
Tikroji įtrauktis prasideda nuo noro pažinti, suprasti ir ieškoti būdų, kaip kiekvienam padėti atsiskleisti.
Švietimo pagalbos specialistai
